Kristina Stankevičiūtė

Į Anties muzikinę utopiją "Zuikis pleibojus" ėjau su ypatingai teigiamu išankstiniu nusistatymu. Ir turiu pasakyti, kad lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Galiu drąsiai teigti, kad įvairiais aspektais šis spektaklis-koncertas prilygsta aukščiausio lygio profesionalių rokerių pasirodymams, o kai kuo juos netgi pranoksta.

Taigi, labiausiai sužavėjo:

- Algirdas Kaušpėdas. Puikios formos visais atžvilgiais. Balsas – neįtikėtinas, ypač turint omenyje, kad jis nėra profesionalus dainininkas. Žinant, kad šie metai jam buvo labai nelengvi, toks būdas kovoti su gyvenimo negandomis verčia žavėtis. Talentinga, charizmatiška asmenybė – ką čia bepridursi. Nebent tai, kad duokdie visiems vyrams taip atrodyti sulaukus penkiasdešimtmečio.

- Garso kokybė. Po spektaklio buvo paminėta, kad toks garsas panaudotas pirmą kartą Baltijos šalyse. Labai smagu, kad teko tai išgirsti savo ausimis. Jokių ‘gaidžių’, jokių traškesių ar švilpesių, Rusų dramos teatro akustika atrodė esanti nepriekaištinga, ir, nors garsas buvo tikrai stiprus, jis nedrąskė ausų ir visiškai nevargino (net tiems, kurie išvis neperneša stipraus garso).

- Kostiumai. Puikūs, idealiai pritinkantys ir šiuolaikiški. Sandra Straukaitė padirbėjo tikrai puikiai. Ypač patiko pilki šokėjų-dainininkių kombinezonai, pritaikomi bet kokių gabaritų figūrai bei maskuojantys absoliučiai visus trūkumus. Gal tik tuolete nebūtų labai patogu...

- Pastatymas. Jono Vaitkaus vardas pasako daug, tačiau tik teatro gerbėjams. Paprasti žmonės vertina rezultatą – o jis tikrai geras.

- Grupės KIVI merginos. Puikūs balsai, plastika, labai graži ir jauna pagrindinė solistė – tikra pleibojaus panelė. Vienintelė, nepakeitusi savo nepaprastai ryškios ir įspūdingos suknelės viso spektaklio metu. Beje, kokios spalvos įsivaiduojate Laisvę? Antis ir Sandra Straukaitė ją įsivaizduoja ugninę. Mes pritariame.

Privertė susimąstyti:

- turbūt dėl to, kad pati esu iš Kauno, ir niekada nieko nespėju, artimiausias man pasirodė Klouno iš Kauno personažas. Oi, ponas Algirdai, giliai čia užgriebėt – tokių auksinių grandinių ir dabar neretai Kaune pamatysi, o ir kituose miestuose jų pasitaiko. Ar tik tas Klounas nėra kažkuris Antrasis Jūsų Aš?

- Tikro rokerio – Meškos Bezdaliaus personažas – niūriausias spektaklio realybės momentas.

- Visas spektaklis verčia susimąstyti apie mūsų visuomenę – dauguma tapome juokingais klounais, savo pačių banalaus gyvenimo ir primityvių siekių belaisviais.

Anties muzika nepasikeitė, ir tai negali nedžiuginti. Tiesa, lyrinio herojaus bei pleibojaus vaidmuo nelabai tinka ponui Algirdui. Tikrąjį Anties bei Kaušpėdo muzikinį charakterį geriausiai šiame spektaklyje atskleidžia (subjektyvia nuomone) dvi dainos – "Meška Bezdalius" ir "Aš pasitaisysiu". Meška Bezdalius – tikrasis rokeriškas Kaušpėdas, toks, kokį buvome įpratę matyti – kietas, stiprus, klastingas, valdantis publiką vien žvilgsniu. Kaip koks Marilyn Mansonas. "Aš pasitaisysiu" – ironiška meilės tema, jokiu būdu ne saldi ar kažkokia romantiška, o tokia, apie kokią visada dainavo Antis: "Alyvose", "Ne tau Martynai mėlynas dangus", ar "Kažkas atsitiko".

Žaviausias spektaklio momentas ir buvo dainos “Aš pasitaisysiu” atlikimas. Nežinantiems reikia pasakyti, kad ši daina – tai vyro pažadas pasitaisyti, rašyti laiškus, būti romantišku ir visaip kitaip ‘gražiai elgtis’. Reikėjo pamatyti tas šypsenėles, kurios atsirado visų muzikantų iki tol rimtuose ir susikaupusiuose veiduose. Tiesiog akivaizdi iliustracija, ko verti vyrų – ir nebūtinai pleibojų – pažadai.

Galutinis įvertinimas – jei tik turėsite galimybę, būtinai apsilankykite šioje muzikinėje utopijoje. Žinoma, jei nešlubuoja jūsų humoro jausmas. Ar spektaklis turi šansų tapti kultiniu, kaip kokie "Paskutiniai Brėmeno muzikantai"? Mūsų nuomone, tam yra visos reikalingos prielaidos ir potencijos. Antis žadėjo, kad jis bus rodomas visą sezoną – taigi premjeros įtampai bei Kalėdų karštinei nuslūgus, turbūt jau bus galima teirautis bilietų. Nepražiopsokite!

Dar reikia paminėti, kad šis muzikinis renginys yra skirtas pažymėti ir Anties 25-ajam gimtadieniui. Visi spektaklio dalyviai bei kūrėjai gavo po puokštę, o Algirdas Kaušpėdas pasveikino publiką su artėjančiomis šventomis Kalėdomis bei Naujaisiais, linkėdamas visiems geresnių metų nei besibaigiantieji. Ačiū, gerbiamas Algirdai – ir Jums geresnių metų! Saugokite balsą – lauksime naujų dainų!