KOKONAS.LT

Gyventi medyje vidury didmiesčio? Netrukus tai turėtų būti įmanoma. Ir jūs net nesijausitės vieniši – nes turėsite daugybę kaimynų!

Dizainerių komanda CHIMERA (JAV) savo naujausiame projekte kodiniu pavadinimu “Mangal City” sukūrė neįtikėtinos konstrukcijos spiralinius dangoraižius, modeliuodami juos pagal unikalios ekosistemos, kurią augdamas aplink save suformuoja mangrovų medis, pavyzdį. Tai – urbanistinė ekologinė sistema, sudaryta iš mobilių „ankštinių“ kapsulių, kurios sukiojasi, prisitaikydamos prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Fantastiškas vaizduotės kūrybiškumo rezultatas, nuostabus gamtos dėsnių pritaikymo urbanistiniams poreikiams pavyzdys, puikus lankstumu pagrįstos futuristinės statybos modelis. „Mangal City“ struktūriniai elementai naudoja keletą šaltinių: mangrovų medžius ir jų suformuojamą ekosistemą (kuri ir vadinasi „mangal“), spirališkai augančių augalų modelius, bei gamtinių ekosistemų sąveiką.

CHIMERA teigia, kad jų vizija yra „sukurti urbanistinę ekosistemą, kurioje integruotos ir gyvenamoji, ir kultūrinė programos; sistemą, kuri sugeba transformuotis, mutuoti ir prisitaikyti prie specifinių vietos urbanistinių ir socialinių savybių. Pagrindinis gamtinio organizmo modelis, kuriuo sekėme – mangrovų medis, bei šio medžio sukuriama ekosistema – „mangal“. Tai – puikus socialinio bendradarbiavimo principų, struktūriškumo galimybių bei reagavimo į aplinkos poreikius pavyzdys“.

Šalia CHIMEROS projekto pateikiame jums ir keletą mangrovų medžių suformuotų sistemų pavyzdžių. Reikia paminėti, kad šie medžiai auga tropikuose ir subtropikuose, ir jų suformuotos ekosistemos yra dažnai panašios į tai, ką mes vadintume pelkėmis. Na, bet CHIMEROS dizaineriai tikriausiai ne tą turėjo omenyje. Tik įdomu, kaip tokį projektą įmanoma įgyvendinti realybėje – juk kiekviena ‚ankštis‘, tikėtina, yra atskiras būstas, ir jis turėtu kažkaip modifikuotis (sukiotis) pagal aplinkos svyravimus?? Pavydžiui, kai per karšta saulė, ar kai per smarkiai lyja?? Na, bet kuriuo atveju, gyventi tokiame 'namelyje' neturėtų būti nuobodu.

Dar norisi paminėti, kad mangrovų medis bei jo struktūriškumas, ar sistemiškumas, pastebėtas tikrai ne pirmą kartą. Jei matėte naujausią James Cameron‘o filmą „Įsikūnijimas“ (arba tiesiog „Avataras“), tikrai atpažinsite vieną iš pagrindinių filmo veiksmo vietų – navių Giminės Medį, kurį taip šaltakraujiškai susprogdino niekšai Žemės gyventojai. Panašu, kad mangrovų medžiai tampa madingi...

Parengta pagal www.inhabitat.com