Margarita Pukaitė

Tokie vyrai mane nervina. Ir ne todėl, kad sulaukiau kritiško amžiaus, kai norai dar yra, o galimybių – nebe. Tiesiog daugelį metų kėlus sau aukštus vidinės kultūros ir mandagaus elgesio reikalavimus, pradedu manyti, kad jau laikas to paties pareikalauti iš kitų.

Ir dar manau, kad tokie vyrai paprastai būna tiesiog elementariai nemandagūs patinai, arba savimi patenkinti stuobriai. O jų žmonos paprastai būna dviejų tipų: 1. valdingos, su pretenzijomis į absoliučią vienvaldystę ir mėgstančios savo daiktus laikyti prie savęs, arba 2. tiesiog valdingos.

Kita vertus, ne visi vyrai, kurie nežiūri į Kitas Moteris, elgiasi taip dėl tų pačių priežasčių. Iš esmės galima išskirti netgi keletą tokių vyrų tipų.

Pirmasis – skystablauzdžiai menkystos, bijantys pakelti akis ne tik į Kitą Moterį, bet į moteris apskritai, ir į žmones bendrai. Kartais drąsos įgauna nuo tam tikro suvartoto alkoholio kiekio. Tada dažniausiai persistengia, nes neturi normalaus bendravimo įgūdžių, ir galutiniame rezultate pateisina aplinkinių lūkesčius bei eilinį kartą susimauna.

Antrasis tipas – jau minėtieji patenkinti patinai (savo povyza primenantys pasisotinusius liūtus): gavau geriausią grobį (t.y.žmoną), todėl šiuo metu manęs niekas daugiau nedomina. Jų žmonoms tenka nelengva užduotis išlaikyti geriausio grobio statusą – tas kainuoja nemaža pastangų bei energijos, ir tik ypatingos asmenybės sugeba išlaikyti titulą iki kritinio amžiaus – kai tai tampa nebe taip svarbu – pradžios.

Dar vienas tipas, apie kurį galbūt ir neverta kalbėti šioje temoje – tai nykus nuoboda. Jis nepastebi Kitų moterų, nes apskritai moterimis nesidomi (dėl tingėjimo, nepasitikėjimo savimi ar konservatyvumo). O jeigu ir pastebi, tai tik tas, kurių nepastebėti neįmanoma – labiau objektus, nei moteris – tokias kaip Pamela Anderson ar Naomi Campbell. Paprastai veda savo pirmąją meilę (na, galbūt antrą) ir, sutvarkęs šią savo gyvenimo sritį, daugiau prie jos negrįžta.

Tačiau, visų moterų laimei, yra ir tokių vyrų, kurie pastebi Kitas Moteris (ko būtų verta moterystė, jei jų nebūtų). Jie irgi turi savų ypatumų, kuriuos norėčiau čia patikslinti.

Taigi ketvirtasis tipas (subjektyviais pastebėjimais, vienas labiausiai paplitusių mūsų krašte) – tai vyrai, kurie pastebi Kitas Moteris, tačiau turi pakankamai proto neužsiminti apie jas žmonai (ar tiesiog Savo Moteriai). Dauguma moterų tokį diskretiškumą tikrai vertina. Ir atsilygina tuo pačiu. Gerai tai ar blogai, kiekviena pora sprendžia savaip, tačiau bent jau visuomenės akyse išlaikomos padorumo ir deramo elgesio normos.

Penktasis tipas, nelabai paplitęs mūsuose – tai vyrai, kurie pastebi Kitas Moteris, ir dar parodo jas žmonai (ar Savo Moteriai): štai, girdi, mokykis (jei yra ko), arba – va, žiūrėk, vis dar turiu gerą skonį. Santykiai tokiose šeimose paprastai paremti ne tik fizine trauka, bendru ūkiu ir vaikais, bet taip pat ir draugyste, kai vyras/žmona patenka į geriausių draugų sąrašą (nesvarbu, kad tik antrąjame dešimtuke), todėl tokio pobūdžio komentarai priimami daugmaž natūraliai, kaip paprastos apkalbos.

Šlykščiausias tipas – tai tie vyrai, kurie pastebi VISAS, BET KOKIAS, ir toli gražu ne tik pastebi. Apie tokius vyrus kuriami filmai (dažniausiai C ar žemesnės klasės), ir būtent šis tipažas įtikina, kad visi vyrai 'eina į kairę'. Kitaip sakant – prie žmonos – angelas, o už jos nugaros, kaip sako viena mano draugė – o, vaikeli! Jų žmonos dažniausiai gyvena su “nikeliuotais” ragais, bet paprastai net neįtaria apie tokius vyro polinkius, o jei ir įtaria, tai šlykštieji tipažai randa, kaip juos paneigti. O gal joms tiesiog patogiau užmerkti akis?

Taigi, jeigu yra galimybė rinktis, asmeniškai aš renkuosi ketvirtąjį tipą. Iš bėdos (arba priklausomai nuo kitų aplinkybių) – penktąjį. O ką renkatės jūs?