Rūta Antanaitytė

Mindaugo Juodžio juvelyrikos darbų parodos „Drambliai, moterys ir vyrai" atidarymui tinkamesnio oro būti tikriausiai negalėjo - šlapio lietaus permerkti piliečiai lengviau atsipūsdavo ir palaimingai nusišypsodavo atvėrę „MJ" galerijos duris - nedidelė erdvė, į kūrinius nukreiptas apšvietimas bei kvapas, leidžiandžiantis nujausti, kad alkani neliks. Renginį oficialiai pradėjo galerijos vadovė Aušra Martinkutė, pristatydama Mindaugo Juodžio kūrybos kelią - pradėjęs kurti prieš dvidešimt metų, menininkas stažavosi Vokietijoje, kūrė perfomansus Skandinavijoje, o 2004 m. grįžo prie ištakų - juvelyrikos. Kaip vėliau sakė pats kūrėjas, juvelyrika nėra ribota, kaip gali atrodyti, ji įvairialypė. Lyg įrodymas, jog juvelyrika nėra vien sidabro ar žalvario figūrėlės, bylojo autoriaus eskizai - tai leido priartėti prie paties kūrybos proceso. 

Kaip minėjo A.Martinkutė, Mindaugas Juodis savo kūryba siekia šokiruoti. Jo papuošalai ir eskizai nėra iš tų, į kuriuos paprasčiausiai gražu žiūrėti. Netgi atvirkščiai - autorius nevaizduoja to, kas lengva ar akivaizdu. Jo kūrybos taikinys - žmogiški instinktai, dalykai, kurie egzistuoja, bet pripažinti juos yra velniškai sunku. Išsiliejusios žmonių figūros, sutrūkinėjusi aplinka tarsi primena apie visa ko laikinumą ir niekuomet neapleidžiančią vienatvę. Papuošaluose daug mitologinio konteksto, vyrauja pasaulio sutvėrimo tema. Ir, žinoma, pastovus Mindaugo Juodžio darbų leitmotyvas - erotika. Eksponavimo būdas, iš pirmo žvilgsnio, atrodė kaip opozicija patiems darbams - juk sidabro žiedams nedera gulėti ant iš armatūros padirbtų stalelių! Tačiau geriau įsižiūrėjus ateina mintis, jog tie stalai yra nepaprastai artimi darbų turiniui, nors ir tolimi savo forma. 

Paraginęs svečius gurkšnoti vyną, Mindaugas Juodis vis sustodavo pasikalbėti su lankytojais, pasakojo apie savo planus, „MJ" galerijos koncepciją. Ateityje čia numatoma įgyvendinti edukacinius projektus, bendradarbiauti su muzikos kūrėjais ir literatais.